Kodėl aš negavau Čiurlionio fondo apdovanojimo

Kai vienais metais Ciurlionio fondas paskelbė, kas gaus apdovanojimus už kūrybinę veiklą, aš jau nuo ryto vaikščiojau prakaituota plike. Galvojau – ot dabar bus, kai man duos tą apdovanojimą. Net minties nebuvo, kad galiu jo negauti. Juk žinojau, kad esu labai geras menininkas.

Turėjau gauti aš

ApdovanojimaiŽiūrėjau, kokius apdovanojimus Ciurlionio fondas dalino anksčiau, ir supratau, kad aš tobulai atitinku visus kriterijus. Kam jau kam, bet man būtinai reikėtų suteikti apdovanojimą. Mano tiek visa biografija, tiek kūrybinis palikimas, rodo, kad esu iškilus menininkas. Dar nesu be galo populiarus, bet būtent tokius ir reikia labiau skatinti. Tarsi jaunus daigus, kurie tik pradeda pavasarį kilti iš žemės, juos reikia palaistyti, kad augtų ir sustiprėtų, nes negavę šio paskatinimo jie galbūt taip ir neišdygs iki galo, neužaugs. Man norėjosi, kad aš būčiau tas pavyzdys, kai žmogus savo gyvenimą gali nugyventi labai prasmingai, kai jis gali išsaugoti pačius vertingiausius dalykus ir be reikalo nesipūsdamas, nelįsdamas žurnalistams į akis, vis tiek gali išlikti pastebėtas ir įvertintas. Tikrai tikėjausi, kad Ciurlionio fondas tai supras, juo labiau, kad ir pats Čiurlionis buvo žmogus, kurį neįvertino iš karto, o pats didžiausias įvertinimas ir šlovė apskritai atėjo tik po mirties.

Manau, kad mano kūryba yra ypatinga, nes joje aš išlieju visą savo širdį. Dabar poezija dažnai tampa sunkiai suvokiama, joje būna per daug visokių sudėtingų metaforų, kurių turbūt nesupranta net pats autorius, o vaikai mokykloje, nepaisant to, vis tiek turi parašyti geriausias tų kūrinių interpretacijas. Taip pat ir tapyba būna tokia neskoninga, kai nutapomas tik juodas kvadratas balto fone, ir tai jau laikoma menu. Manau, mano menas ir yra tuo ypatingas ir išskirtinis, kad aš piešiu ir labai ekspresyviai, ir tuo pačiu laikausi senojo kanono. Tai nėra lengva, nepasiduoti tai šiuolaikinio meno lavinai, išlikti savimi. Aš maniau, kad kažkas tai supras, aš maniau, kad tai akivaizdu, nes ir mano mama sakė man, kad esu tikrai labai geras dailininkas.

Kodėl man jo neskyrė

Dar iki dabar bandau atsigauti ir suvokti, kas nutiko. Kodėl man Ciurlionio fondas pagailėjo premijos? Kuo geresni tie, kurie buvo apdovanoti? Ar tai reiškia, kad pasaulyje nėra teisybės, o gal pasaulis jau toks iškrypęs, kad nebe supranta, kas gerai, kas blogai? Tai man liks mįsle visam gyvenimui.

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>