Nors vis daugiau lietuvių išvyksta į užsienį laimės ieškoti, tačiau kai kuriems nepasiseka labiau nei Lietuvoje. Kalbinama Eglė (vardas pakeistas) sako, kad šiltnamiai jai tapo pragaru, o ferma, kurioje ji gyveno Anglijoje – tarsilageriu. Bet apie viską nuo pradžių.
Tikėjosi visko kaip iš pasakos
Eglė prisipažįsta, kad gal buvo ir kažkiek per naivi, nes tikėjosi visko lyg rožėm klota. „Draugai buvo taip dirbę, tai labai džiaugėsi, sakė, kad ir pakeliaut laiko turėjo, ir užsidirbo daug, ir patūsino. Viena klasiokė net vaikiną ten rumuną susirado. Tai aš kažkaip tikėjausi irgi kažko panašaus. Pramogų, lengvesnių pinigų, pažinčių“, – prisimena ji.
Dirbdavo be poilsio
Tačiau viskas susiklostė kitaip. Ji pateko tikrai ne į pramogų, o į darbo pasaulį. Ir labai sunkaus darbo. „Toje fermoje buvo braškių šiltnamiai ir aviečių šiltnamiai. Galvojau, kad skinsiu avietes. Bet tais metais jų beveik neužaugo dėl amaro, o braškių buvo daug. Taigi, buvau siunčiama į braškių šiltnamius. Nuovargis būdavo milžiniškas, nes reikėdavo arba eiti keliais, arba pasilenkus, arba atsitūpus. Visais atvejais ką nors labai skauda. Be to, mes privalėjome dirbi labai ilgas valandas: nuo 12 iki 18 valandų. Kartais atrodydavo, kad čia jau kaip kažkoks pomirtinis gyvenimas, kažkoks pragaras. Mums neleisdavo pasiimti laisvadienių. Aš pradirbau visą vasarą be laisvadienių, tik vieną dieną turėjau laisvą, nes man buvo labai bloga po gimtadienio šventimo iš vakaro“, – apgailestauja dėl karčios patirties pašnekovė.
Skurdžios gyvenimo sąlygos
Ne tik šiltnamiai jai virto pragaru, bet ir namai. Ji sako, kad gyveno keturiems žmonėms pritaikytame namelyje ant ratų iš viso devyniese. Teko labai spaustis, nebuvo pakankamai indų, įrankių, dažnai nebūdavo karšto vandens. Nuo šiltnamių tekdavo pareiti didelį atstumą, be to, niekada nelikdavo laiko apsipirkti maisto.
Virė intrigos
„Blogiausia man buvo tai, kad visą laiką virė kažkokios intrigos. Nežinau, nejaugi žmonės negali gražiai sutarti. Ten apkalbinėjo visada vieni kitus, ir labai vieni kitiems kenkė. Tai pasireiškė ir tarp skirtingų tautų, ir tarp savų“, – prisimena mergina.
Pabaigoje ir apgavo
Istoriją vainikavo tai, kad pabaigoje jai buvo sumokėta mažiau, negu uždirbo. Nes kelis kartus ji buvo sudalyvavusi nemokamose fermos šventės, kurios pabaigoje buvo apmokestintos. „Nors aš tose šventėse net niekuo nesivaišinau, nes paprasčiausiai neliko“, – sako Eglė ir tikina, kad daugiau gyvenime ten nebevažiuos.